- sušukti
- sušùkti 1. intr. H179, SD224, R, MŽ, Sut, N, K, LL306, Rtr, DŽ1, KŽ, Skr, Plšk, Kl, Žr surikti, šūktelėti: Sušùk, ir išgirs jisai J. Sušùko nesavu balsu Dkš. Motyna taip sušuko, jog ir kaimynai išgirdo J.Jabl. Vat eisiu nueisiu žalion girelėn, vat sušuksiù surėksiu dideliu balseliu (d.) Švnč. Velnias – sušuko, kad nu medžių lapai nukrito LTR(ž.). Sušùko niršdamas NdŽ. Sušùko iš džiaugsmo NdŽ. Sušuñka jau balsas ū ū ū! Trgn. Balsas nei nuskęstančio sušùko nešvankiai K.Donel. Sušùko visa rata žalnierių, kaip būtų ant kokios komedijos DP169. Ezavas sušuko didžiu balsu ir labai raudojo S.Stan. ║ apie paukščius, žvėris: Apuokiukai, išeję į girę, sušuko suriko visokiais balsais Tat. Gaidys kakariko sušukęs S.Dauk. Atlėkė varnas, atsitūpė ant stiebo ir tris kartus sušuko: krank, krank, krank LTR(Tt). Žąsinas sušuko vidurnaktį, delčiai patekėjus, – prišauks pūgą (priet.) sp. Liepė, meškai sušukus, atsiliepti Sln. 2. intr., tr. P, NdŽ smarkiu balsu kreiptis į ką: Sušùkusyt (sušukusi tau): eik į trobą! Lkv. Baravykas, po ąžuolu išdygęs, sušukęs: – Ąžuol, eik sau! Sln. Aš tuojau sušukau kapitonui ir matrosams bėgti prie laivo ir greičiausiai plaukti nuo salos J.Balč. Visi tarsi vienu balsu sušuko, jog kunegas Geišas Eliaševyčia tur būti jo įpėdiniu M.Valanč. \ šukti; prašukti; sušukti; užšukti
Dictionary of the Lithuanian Language.